Akimirkos iš popietės: Gyvenimas – prisiminimų upė

Gyvenimas – prisiminimų upė

„Miliūnų kaimas – mano numylėtas.
Jo duona aš užaugau, pasenau.
Išvaikščiojau lankas, galulaukes gėlėtas,
Bet laimės paslėptosios niekur neradau.“
(L.Šeštokas. „Manoji saulė“)
 

Gražų, rudenišką gruodžio 19d.vidurdienį lukoniečiai ir jų svečiai rinkosi į Suba-čiaus gimnazijos Lukonių skyriaus salėje vykusią literatūrinę popietę „Gyvenimas – prisiminimų upė“. Šį kartą popietė buvo skirta šviesaus atminimo kaimo poeto ir žurnalisto miliūniečio Liudo Šeštoko gimimo 80 – mečiui. Renginį organizavo Lukonių biblioteka ir Lukonių laisvalaikio centras. Renginį pradėjo bibliotekininkė Loreta Aleksiejūnienė eilėraščiu iš Liudo Šeštoko poezijos kny-gos „Meilė paslaptis saugo“. Liudo gyvenimo knyga užsivertė vėjuotą 2003 metų balandžio 6 dienos vakarą, spėjus grįžti iš gimtųjų namų, kur svečiavosi pas sūnėną Stasį Alekną. Išsipildė kaimo šviesuolio svajonė, prieš išeinant į amžinybę – suspėti paskutinį kartą aplankyti gimtuo-sius namus. Liudo širdis leido išsipildyti šiai svajonei… Dar tiek buvo kūrybinių minčių, užsidegimo kūrybine ugnele, bet… Skaudu, kad apie gerbiamą jubiliatą galėjome kalbėti jau tik būtuoju laiku. Lukonių laisvalaikio centro vyr. specialistė Violeta Kunskienė pakvietė visus susirinkusius pagerbti jubiliatą tylos minute. Šįmet pas mus atvyko gausus būrys svečių. Popietėje dalyvavo Liudo sūnūs Eugenijus ir Gintau-tas su savo antrosiomis pusėmis, anūkas Erikas. Atvyko Liudo gimtuosiuose namuose gyvenan-tis sūnėnas Stasys Alekna. Malonu, kad popietėje sutiko dalyvauti rajono literatų klubo „Lėvens balsai“ nariai. Į šventę plunksnos brolius atlydėjo šio klubo kuratorė, Kupiškio rajono viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Lina Matiukaitė. Pas mus pirmą kartą atvyko literatės Eu-genija Katauskienė irEleonora Milda Vaižmužienė. Literatė iš Subačiaus Angelė Marija Jonuš-kienė su savimi atsivežė glėbį šiltų prisiminimų iš bendravimo su Liudu Šeštoku. Atvyko kolegė iš Subačiaus Inga Dovydėnienė, su dukrele Austėja. Parodyti savo muzikinius sugebėjimus suti-ko Subačiaus gimnazijos gimnazistė lukonietė Silvija Matuzevičiūtė,kurios gyslomis irgi teka da-lis miliūnietiško kraujo. Mokytoja Eugenija Katauskienė trumpai pristatė savo knygelę vaikams „Tarp dangaus ir pie-vos“. Eleonora Milda Vaižmužienė paskaitė eilėraščių, nesudėtų į neseniai išleistą savo kny-gelę „Per rasas“. Visada šiltai sutinkanti pas mus dalyvauti mokytoja Angelė Marija Jonuškienė paskaitė naujų eilėraščių iš savo kūrybos, pasidalijo įsimintiniausiomis akimirkomis iš bendravimo su Liudu Šeštoku. Su didžiuliu jauduliu širdyje kalbėjo mūsų jubiliato sūnėnas Sta-sys Alekna. Apie dėdės Liudo meilę artmiesiems, gimtajam kaimui ir jo žmonėms, apie didelę ir gerą širdį… Stasys iš dėdės Liudo irgi paveldėjęs kūrėjo gyslelę. Visiems susirinkusiems vaiz-džiai išdėstė savo pamąstymus Vėlinių išvakarėse. Kas žino, galbūt už keletos metų išvysime ir Stasio Aleknos kūrybos knygelę?… Iš jaudulio sulaikę kvėpavimą žiūrėjome Linos Matiukaitės pristatomą Kupiškėnų studijos 2002m. sukurtą dokumentinį filmą apie Liudą Šeštoką. Be galo jaudinančios akimirkos ne tik artimiesiems… „Jaunystėj grojau valsą „Ramunėlė“ – lengvai klavišais lakstė mano pirštai“- rašė Liudas Šešto-kas. Jubiliejinės popietės metu akordeonu lengvai lakstė vyriausiojo sūnaus Eugenijaus pirštai. Klausėmės brolių Gintauto ir Eugenijaus atliekamo „Miliūniečių himno“ (ž.L.Šeštoko). Broliai sukūrė muziką keletai tėvo parašytų eilėraščių. Juk ir Liudas rašė, kad „dainos kaip meilės ne-galiu pamiršti“. Gražus tęstinumas… Mažoji Austėja, ji dar tik Subačiaus gimnazijos antrokė, parodė savo sugebėjimą valdyti šį ne-mažą muzikos instrumentą. Juk sakoma, kad talentai skleidžiasi nuo mažens… Gimnazistė Silvija Matuzevičiūtė pas mus lankosi nebe pirmą kartą.Prieš metus Silvija mums grojo elektro-vargonais, šįmet atliko du kūrinius pianinu. Džiugu,kai vaikai domisi menu, muzika, literatūra… Artėjant Naujiems bibliotekininkė visiems palinkėjo „ džiaugtis mažais dalykais ir paversti kiekvieną dieną maža švente… Išmokti dovanoti šiltą šypseną, mielą žodį, draugišką mirksnį tiems, kurie Jums artimi ir pajusti, kaip tai šildo ir Jūsų pačių širdis … Išmokti dovanoti, tada nesijausite skolingi gaudami…“. Kadangi ant slenksčio jau šv.Kalėdos, popietė buvo baigta Liudo Šeštoko eilėraščiu „Kūčių vakarą“:

„Vėl palengva atplaukia sutemos.
Tylus kaip sniegas Kūčių vakaras.
Klajoja gatvėse tarp mirgančių žvakučių
Ir ilgesys, ir skausmas – kaip anąkart.“
 

 
Loreta Aleksiejūnienė, Lukonių padalinio vyresn. bibliotekininkė
 

No comments.

Leave a Reply